valytojas

Vienišo kario kelionė i niekur
Skaistumo pilna, nors tamsi kaip naktis.
Spinduliuoja stipriu noru viską užbaigti
Tačiau tobulai, kaip tai liepia širdis.

Kovoje prieš tuštybę-mirtis patarėja,
jos dvelksmas ledinis išvalo mintis.
Bekraštį, užtvindžiusį laiką, šiukšlyną
Naikina tik ryžto ir valios ugnis.

Ilgesingą melodija skleidžia akys į erdvę,
Šypsnys niekada nebebus toks platus,
Bet gi spurda širdis tiesų kelią nuėjusi
Net jei žingsnis į žingsnį šalia slenka mirtis.