Išskleidusi sparnus skrendu link horizonto
tamsioj erdvėj, virš miesto žiburių...
Perskrisiu jūrą aš nuo vieno iki kito kranto
ir mintimis užkliūsiu už aukštų kalnų.
Užvertus galvą žvelgsiu į žvaigždėtą dangų
ir prisirinksiu saują žibančių žvaigždžių.
Ir išsklaidysiu aš naktinę tamsą rankom,
žvaigždes įpinsiu saulei tarp kasų.
Pagausiu debesį, padangių žirgą baltą,
nuprausiu veidą karčiais-lietumi.
Paskui vaivorykštę atgal į žemę nukeliausiu,
trumpam, neatsisveikinsiu su dangumi...