Nuo mano lauko lig tavo pievos
Dar šimtas mylių.
Eisiu nueisiu
Siūlą raudoną į kamuolį vysiu,
Tavo žymėtus akmenis rinksiu
Į saują supilsiu,
Pažinus vėją kur tave kvietė, prisijaukinsiu
Suuodus orą kur tavim devlkia, užantin dėsiuos.
Viską surinksiu, viską atnešus
Pievoj papilsiu.
Savo brandintą laukinę gėlę
Žemėj gimdysiu...
Taip mano laukas kiekvieną kartą augs tavo pievoj
Taip ir gyvensim, taip išgyvensim birželių šimtą...