rašyk

mes rašom eilėraščius 
  tarytum pasaulis būtų scena
            nes nebetelpam savyje
    ir savo skausmo šaldytuvuose
aš tik kalbu ir kartoju
          kalbu ir kartoju
    nes jausmas tas pats
tik klausytojai keičiasi
              senesni jau pavargę išeina
      jaunesni, dar gyvi, kartais klauso
o mes tik rašom eilėraščius
            iš to skausmo
      kuris nelyg sugertukas
  vidines dykumų hirosimas sutraukia
nes lieka tik vėjas
          ir lieka stupleliai --
    kilometrų stabai
  taip susivelia kelias
        ir nelieka dangaus
  jį suvalgom pietums
            nudžiūvusios ašaros
      ir nieko svarbaus
nes mes tik rašom eilėraščius