Tikimybė: Berniukas ir siena

Įžangoje tikėtini išvaizdūs pasakos motyvai, elementarūs užstalės posakiai, baugūs emigrantų nutikimai ir lietinga orų prognozė. Tikėtinas matematinių tikimybių skaičiavimas šįkart pasislepia už gelsvėjančio kaštono lapų, o gal jo apskritai nėra ir nebuvo. Tik, tik, tik... Vakarykštis laikrodis staiga sustoja, baigėsi „Duracell“, nors „Duracell“ teoriškai ir reklamiškai negali baigtis. Po atkaklios kovos faktas nugali teoriją, žiūrovai palieką kambarį.
  „Ar kada nors kuo nors tikėjai? “ – paklausė berniukas sienos, kuri nekalba, kuri išklauso ir yra tobulas geriausio draugo idealas.  Berniukas ir siena. Berniukas – įprasta, siena – statiška, keista, neįdomu... Jeigu prisikeltų Homeras ir rašytų epą apie šiuos veikėjus, kuris būtum tu? Tikėtina, kad nenorėtum būti siena, nes nemėgsti grafičio,  tad būtum berniukas. Veikiausiai dailus, vakar nusikirpęs kairės kojos nagus ir ryškiai pasipudravęs pabalusį veidą veidrodyje. O siena? Ji pakiltų nuo Trojos tvirtovės liekanų ir staiga tave apsuptų, intymiai suspaustų, taip parodydama beatodairiška meilę artimui. O tau, berniukui, Hefaistas staiga nukaltų lazerinį kardą iš per TV3 kartojamų „Star wars“ ir netrukus tu pultum ją, kadangi šiame žvaigždžių karų kontekste daugiau nėra ką pulti, nebent autorių, kuris tave sukūrė.
  Berniukas ir siena. Kiekvieną vakarą jie santūriai geria raudonųjų gvazdikėlių arbatą, tačiau niekas jų nepažįsta. Berniukas slepiasi už sienos, o siena – už berniuko, tad jie abu saugūs. Tuo tarpu Homeras ramiai ilsisi, jis nesikels, berniukas ir siena jau sukurti...