Nelaimėli!
Užlipęs ant altoriaus
Šypsais-tokia būtis,
Čia pragaras-kam reikia rojaus? -
Nulipk-nemindyk-po tavim širdis...
Nelaimėli!
Minčių mozaikos.
Kam vėl kreivai šypsais? -
Ant kviečio-ajero pasaulis laikos,
Prabudęs audromis, perkūnais ir žaibais.
Nelaimėli...
Suklupsi prie altoriaus-
Mes grįžtam atgalios...
Nei pragaro, nei rojaus
Tik šiluma širdies, kadais tryptos...