Kambary vėsta oras. Drėgmė. Visą vakarą lyja.
Ir vaikystės medžius, ir paklydusį vaiką sulis.
Pro atidarą langą įsmunka duslus kosulys
iš senamiesčio. Žmonės atranda sapnų karaliją.
Miegas apima viską, išskyrus poetų mintis,
kuriose tyliai skeldėja marmuras, lupasi drobės.
Laikas brenda tamsoj smilteles ir skaičius pasigrobęs.
Tavyje viešpatauja pavienių šešėlių trintis.
Palengvėja daiktai lyg materija svorio netektų.
Gal kažkur lietuje neužmiega ir tavo žmogus...
Šios vilties apvaisintas, gali pasijusti saugus.
Užsimerk – vienai nakčiai per daug specialiųjų efektų.