Kas darosi?

Nesuprantu, kas su manim darosi –
Širdy neaiški, bet didžiulė tuštuma.
Lyg praradimų gelmė prasidariusi
Ir daugiau joje jau nieko nėr – tik tuštuma...

Tada, kai vėl ir vėl apninka mintys
Ir liūdesys gyventi trukdo sielai,
O širdis į laimę nori kelią skintis
Tenai, kur tu esi, brangi ir miela.

Atrodo, lyg negrįžtamai nueina
Susitikimai, pažadai ir viltys.
Tiktai širdy švelniu skausmu nuaidi –
Aš sugebėjau dar kartą pamilti!

Valandų signalų gaižūs pikai
Lyg karštu švinu į širdį laša.
Gyvenimas šis bus kitoks ar kitas
Ir kaip viltis likimo tai išprašė?