Nuo šiol nutariau, kad geriausia vieta publikuotis, tai būtent ši...
Nereikia iš anksto vargti, eiliuoti (kam vargti, jei nėra tuo metu poreikio) ir gali išsakyti viską, ką tik geidi...
Papasakot ką jauti, kai žūsta tavo kovos draugas, kaip tavo draugas (ar bent žmogus, kuriuo tu pasitikėjai), tave išgelbėja (išduoda)...
Jums atrodo keista, KAD ŠIAS DVI KATEGORIJAS AŠ STATAU Į VIENĄ GRETĄ? Bet taip jau yra...
Tas pats žmogus (priklausomai nuo aplinkybių, jo gyvenimo būdo, draugų rato, pagaliau nuo draugų elgesio su juo) gali pasielgti, kaip kilniausias didvyris ir kaip paskutinis bailys...
Neskubėkime smerkti... Kaži kaip mes pasielgtume jo vietoje?
KAIP SUDAROMA ŽMOGAUS VERTYBIŲ SKALĖ?
KUR???
KADA???
Gimstant?
Darželyje?
Mokykloje?
Universitete?
Darbe?
Šeimoje?
(Klausimas - vaikystėje, ar sukūrus savo šeimą?)
KURIS GALITE ATSAKYTI TIKSLIAI?
Manau, kad visumoje... Ar bent jau didesnė dalis šių veiksnių turi lemiamos įtakos.
TAD KODĖL MES TAIP VERTINAME SAVE IR STENGIAMĖS PAŽEMINTI KITUS???
ELKIMĖS SU VISAIS TAIP, KAIP NORĖTUME, KAD ELGTŲSI SU MUMIS - (sena, kaip pasaulis tiesa).
Gal tada ir mūsų vaikai bus kitokie, ir pasaulis mastys kitaip, ir gyvenimas nebus toks „šūdinas“ ir juodas...
Tai tik mano juodo pasaulio matymas... Gal tavo kitoks?