Ei jūs, žmonėėėėėėėėėėėėėėėės. Su savo kasdieniniais rūpesčiais ir vargais, su savo juokingomis problemomis ir niekingais norais...
Kažkada ir mano svajonių viršūnė buvo turėti gerai pastatytą namą, tinkamai apšiltintą (kad šildymas mažiau kainuotų), sutvarkytą bent jau neblogiau nei kaimynų...
Atvažiavau čia...
Čia viskas kitaip. Čia svarbu, ar išgyvensi iki rytojaus, ar išgyvensi tą ilgą laiko tarpą, kuris vadinasi šiandien?
Čia nesvarbu, kokį visuomenės laiptelį tu užimi - čia svarbiausia, kas tu esi...
Čia, per tris mėnesius (minimum per pusę metų), gali pažinti žmogų geriau, nei per dešimt metų Lietuvoje, kiekvieną dieną kartu būnant darbe, šeimoje, ar kur kitur.
Kadangi čia žmogus dvidešimt keturias valandas būna matomas, vertinamas, neatitrūkęs...
Lietuvoje, „namuose“ jis turi galimybę atbuvęs aštuonias (ar daugiau) valandų pasislėpti po kauke...
Čia tai neįmanoma... Neįmanoma kaukės nešioti dvidešimt keturias valandas, septynias paras per savaitę. Vis tiek parodysi savo tikrą veidą...
Tad sąžiningas žmogus būna toks, koks yra nuo pat pradžių, o tas, kuris linkęs parodyti save geresniu (nemačiau nei vieno, kuris norėtų pasirodyti blogesniu) patiria žiaurų fiasko, neištempęs iki galo.
Čia nesprendžiama (pradžioje buvau parašęs „nesmerkiama“) pagal tai, koks tu esi - pagal tavo turtinę padėtį, seksualinę orientaciją, visuomeninę padėtį, laipsnį, tavo kilmę...
Čia svarbu kas ir koks tu esi - kiek tu patikimas, ar galima tavimi pasitikėti sunkią valandą, ar tu neišduosi...
Ir kuo daugiau tu nuslėpsi nuo savo kovos draugų, tuo labiau pažeidžiamas būsi tu, juo labiau pažeidžiami bus jie...
.................................
.................................
Išklausei mano sąžinės balsą? AR TU SĄŽININGAS (bent jau sau)? Atsakyk...


Nerijus Paltanavičius





