Praeitis. Rudenė nuotaika (juodraštis)

Per naktį žemėn bumbsi obuoliai,
Kai sapnas verčiasi ant kito šono.
Svirpliai įrašo aitriai, atkakliai –
Rudens plokštelėn jaudulį geltoną.
Lašais kapsena rūko graudulys:
Palangėj džiūsta drėkstanti rankovė.
Sugirgžda durys, grįžta praeitis
Ir įsisiautus atminiman stovi.
Atplaukia vėl priblėsus tikruma:
Migloj ratelį suka žilstanti mama,
Pasaką lyg rausvą kūdikį suvysčius.
Vėl skleidžiasi regėta nykuma
Apie užburtą baltą karalystę.
Banguoja vėjas audžiamus raštus,
Šerkšnoja medžiai lino drobėm.
Diena nušvitus blausias pilkuma:
Tamsa iš žemės šviesą grobia.
Drėgmė išvarsto kūną šiurpuliais,
Geismus ir troškimus blėsina.
Ruduo į žemę žengia išdidžiai:
Prislėgęs sielą, ilgesį brandina.
Užsidega užgesęs žiburys
Troboj, kur užmarštis įmigus.
Minčių nutįsta klimpstantis korys
Ir jaudulys... su atmintim sulygęs...

Barbena lietumi į langą praeitis:
Dienų praėjusių skaidrumas nebegrįš.

2008