Ji stovi kaip styga,
Visa rami, liūdna..
Melodija užmerkia jos akis,
Aptrauktas spindinčia migla.
Lėtai, kaip Tavo rankos,
Muzika nuslysta paklusniu jos kūnu.
Užlieja šiluma..
Ji tiesia savo švelnią ranką,
Dėlioja smulkius žingsnelius
Ir atkragina galvą.
Lankstus jos kūnas prisišlieja prie Tavęs..
Švysteli staiga į priekį atmesta ranka,
Aukso sruogom tamsūs draikosi ore plaukai -
Žemėn krenta spindintys lašai.
Ji užsidengia delnu skruostus..
Graudi gaida
Skausmingai kerta kaip mintis,
Ištrūkusi balsu - nėra Tavęs šalia.
Ji krenta pakirsta.
Plaukai uždengia šlapią veidą.
Vakaro tamsoj užgęsta
Verkianti nata..