žvejojau meilę

juk tavo tėviškėj beržai parimę,
kur upė slenkstį peršoka lengvai,
aplinkui driekiasi rudens arimai,
kur kviečia dar balti langai.

čia mano mažos pėdos
upelio krantą mynė.
sutikęs rausdavau iš gėdos,
nors tu buvai kaimynė.

bet ir mažoj širdelėj
aš meilę pasisėjau,
kai per dienas upelėj
žveju tave stebėjau.