Bitkorius

Avilį jau girdis dūzgia,
Sparneliais bitės brunzgia.
Žydi pirmieji žiedai,
Nuo pusnių vandens klanai.
Kai tik nuimi nuo laktos lentą,
Visos bitės laukan lenda,
Prie kaimyno sodo skuba.
Trina rankas, medų rega,
Jau bitkorius pačią veda:
-Pažiūrėk koks bus medus-
Pavaišinsim anūkus!
Bet juk bitės sunkiai pluša,
Neša medų į savo gūžta.
Bitkorius tik korius traukia,
Midų kaip vandenį maukia.
-Būk, bitkoriau, atsargus,
Bitės bursis į spiečius.
Būki joms ne kaip lokys,
O kaip bitininkas geradarys.