...

Tą dieną vaikščiojau su pako
taip, de liucija. Vakaro gaisai apako.
Vos vos apčiuopiamos - žiogai gal -  kastanjetės
įsakinėjo klausai baigt mylėtis.
Pūliavo pilnatis dangaus veide.
Prieš kraujo vardą bandė įsibrauti
žodelis nuolankus vasalas -  de...
Bandąs tart aušrai: Jūs besrautė...

Gal kastanjetės -  vakaro žiogai....
Koks blogas priežvilgsnis, nuogai
šmaikštus žengiąs į įtampų vaizduotę.
Paveikslai, baldai, rankšluosčiai-  žaizdoti,
bet knygos – grįžtantys gyvi žvalgai.

Norėjau džiaugtis. Viskas tyliai laigė.
Kapituliavo karštis, kai jį snaigė
vienintelė prispaudė.. taip tad jau
reikėtų kalendoriuj diegti tvarką.

Dėliot skirybos ženklus. O, - (ak,  jau)...
Padangė – milžiniška arka.

Viduj kažkas, ak žinom  kas, pakluso,
Įkalbinėjo nutylėjimai įbrist giliau
į sąžinę, kurioj valdžia sliekų ir blusų,
atoslūgiai ir potvyniai – šie pagaliau.

Tą dieną niekas vyko ir įvyko.
Aš vaikščiojau su pako de liucija, tuo, kuris
tylėjo visą laiką. Gal ir pyko.
Namie prieš pat jo nosį užtrenkiau duris.