Vėl tos minutės, kai norisi miego,
Sėdžiu prie suolo sušaldęs akis.
Barzdotas pašonėj mokosi lietą*,
Rėmo čia trūksta, nerimsta širdis.
Tomas vėluoja ir jam nesvarbu,
Neblogas tas jausmas- gėda nulinė.
Nežinau aš kada jis palieka namus,
Bet kelią jam rodo ne žvaigždė pirmutinė.
Liko tik pora, kurių čia nėra,
Buvusių klasės draugų mylimų.
Gal šito briedo rašyti nereikia,
Bet man viskas ore, dūšioj ramu...
Paaiškinimas: *- lietuvių k.
Barzdotas- P. J. taip vadinamas dėl savo barzdos;
Rėmas- R. R. visų gerbiamas ir mylimas;
Tomas- T. M. Rėmo draugas, amžinai vėluojantis.
Pagarba nepaminėtiesiems: R. S. L. P. A. L R. S. V. Ž. M. U.


Intro









