Tai laiškas,
skirtas tau, tik tau vienam,
kurį seniai norėjau parašyti.
Jį rašanti ranka
bus pavaldi jausmams
ir tik širdis žinos, ką noriu pasakyti.
Šis laiškas
kupinas vilties ir meilės,
troškimo būti tavo perskaitytas
ir žodžių tų,
kurie kaip sielos eilės,
dar niekada nebuvo garsiai išsakyti.
Šiame laiške,
prisipažinsiu, kad myliu,
jaučiu tau tai, ko negaliu valdyti.
Tu kaip narkotikas,
nes be tavęs aš negaliu
gyvenimo visom spalvom matyti.
Šiuo laišku
pasibelsiu tau į širdį,
bandysiu atrakinti pravertas duris.
Ir laukimu
vilties kantrybę išbandysiu,
kol tavo akys širdimi ši laišką perskaitys.
asmeniškai gal kam jis ir kitaip, bet visiems skaitytojams, visi yra išjautę meilės jauseną, meilės jausmo impulsą, tačiau kaip eilius skaitytojui, na... geriau tada apie Aljansą, nors nuobodu, bet jau bent pamąstyt ką nors jame galima. šis asmeniškas, kažkam, gal asmeniškai ir rašyti. o jei apskritai skaitytojui tai, banalus aprašymas ne poetiškas - t.y. nėra poezijos jame apdainuojant meilės jauseną, meilės impulsą - tos romantiškos meilės. formatas dienoraštinio pobūdžio, ir kūrinys dienoraštinis.
techninė dalis - melodingai sueiliuotas, tai gerai. o turinys skurdus, ir banalus jausenos aprašymas.