Labirintas

Šaltas oras srūva pro šnerves, užlieja krūtinę ir veidas pasislepia už garų uždangos, kuri greitai išsisklaido. Turgaus eilės tuščios. Apibraižytas metalas, aprašinėti, atsilupinėjusiais dažais, prekystaliai ir siauras praėjimas. Juo priešais rypuoja vyras. Jis eina lėtai, regis, apgalvodamas kiekvieną žingsnį. Sniege – palikta tiesi eilė batų padų žymių.
Ar ko nors norėtum? Bet ko... Eikš pas mane, aš būsiu tavo svajonių sergėtojas.
Vaizdas protarpiais išskysta, visur dėmės, dėmės... Krintančios snaigės tirpsta baltame iškvėpto oro rūke. Turgus nebedirba. Bet jie vis dar čia. Prekystaliai tušti, ar jie tai pastebi? Jų akys – stiklo rutuliukai šerkšne. Kiek dar reikės klaidžioti šiame pardavimų – pirkimų labirinte?