Lieku skolinga tau
už šiltas nemigo naktis,
už vakarus kartu praleistus,
už tai, kad plaka dar širdis,
kad ne viena po žemę vaikštau.
Laiminga, kad buvai šalia,
kai sunkų priėmėm sprendimą,
kad kai reikės, bus ištiesta ranka,
kad bus gražių prisiminimų...
Neapkenčiu tavęs už tai,
kad taip sunku vienai man būti,
kad šalta be tavęs man naktimis,
kad be tavęs bijau palūžti...
Atsiprašau, kad nebuvau šalia,
kada galbūt tau to reikėjo,
kad pykau ir baudžiau tyla,
kad žodžių tinkamų surasti negalėjau...


ledii









