Ir koks gi banalus patapo šis pasaulis,
Po butelio degtinės vėl filosofuoju aš.
Eilinę naktį teliką spoksodamas,
Bandau išgirsti kokį mėšlą kiša mums valdžia.
Bukėja homo sapiens,
Visa intelektualų rasė.
Beždžionės valdžioje,
Štai kur tikroji sąmokslo teorija.
Gyvenimas nusirito į vieną vietą,
Jei mandagiai – tai pavadinkim,
„Ten kur nesueina“...
Atrodo juodas humoras,
Bet ne – tiesa.
Atrodo verkt norėtųsi,
Bet kam tai rūpi,
Svarbu rimuojas pabaiga.