Kartais nėra

Tėve mūsų,
Iš prieglaudos prieglaudon,
Iš rudens į rudenį, o lapai pernykščiai
Jau tris dešimtis metų,
Tu sakytum – tik tris,
Bet man užtenka.

Visos stotys panašios.
Skanios moterys, graži degtinė.
Neskanios moterys, negraži degtinė.
Tuštybių tuštybė. Giesmių giesmė.
Ilgesių ilgesys.
Visos stotys lyg seserys,
Tu sakytumei – Kristuje,
Bet man užtenka.

Pašnibždom iškošiu
Kartais,
Tėve, mūsų nėra.
Man to skradžiai užtenka.