Instrukcija nr.3. Išblukimas

Išblunku kassyk
išvydęs tavo veidą.
Lyg gelsvas popierius,
suraižytas godžių akių.

Žinau, tesi utopija.
Žinau, išnyksi lyg
menamas atvaizdas,
gimstąs už lęšio,
ir mirštantis kartu
su dūstančia
bespalve saule.

Žinau.

Žudau.

Išblunku aušroje,
nedrįsęs žadint
blunkančios tavęs.

Išblunku, netaręs
to, ką tu seniai žinai,
ir kas man tebėra
utopija. Kaip ir tu.

Išblunku nepalikdamas
nė motyvo,
nė šešėlio,
nė dvelksmo rudeninio.
Nė vieno įkalčio.

Neatrakinu paskutinės skrynios,
tik vis gniaužiu saujoje
būtajį kartinį.