Atšalimas

Kai aistros baigės
                      belieka sraigės
kramtau labai lėtau kramtau
dar sieloj krematoriumas
                ugnis
išdegins nuodėmes ir nieko keisto
yra žmogus
                nebėr
tai - amžinybės slėpinys
uždavinys kuriuo mums  neišspręsti
sumenkinę viens kito būvį
esame pražuvę
aibėje minčių
ak nekenčiu
                aklai juntu
ne tas
        ne tą
už rankos ima
nenuramina nei artumo troškulys
sklendi aukštai virš debesynų
ramybė geismas atpirkti...