Išgręžk akis auksiniais skurdo grąžtais,
Pily užmūryk nykstančias viltis,
Ir liks tavy jaunystės džiaugsmo raštai.
Jie plėnim skausmą apdangstys.
Norėsi dingti iš akių, kur akys mato,
Ieškoti tolių ir plačių erdvių.
Dar neviltis tvirtovės nepastatė,
Iš tuščio pažado nenutiesė kelių.
Ant melo pamatų statytos griūva pilys,
Smiltin susigeria ir pažadų vanduo.
Išgręžtos auksu skausmo akys tyli,
Apmirusiuos sukaustytuos veiduos.
2005
2008-09-22 10:22
Tokių komentarų geriau nerašyti. Gėda už tamstą, kad nesi pakantus kitiems. Įgiję 5 lygius, žmonės pasidaro plėšrūs ir nežaboja savo veiksmų. Jei neturi ko pasakyti gero, geriau patylėk. Protingesnis atrodysi!
2008-09-21 22:10
Bobturginės seilės.
2008-09-19 22:49
Kūrinys su gilia mintimi.Gražu:))
2008-09-17 13:21
Kiek žmonių, tiek nuomonių! Ir mano kūryboje visada taip: visi mato skirtingai. Gal visgi skirtingi žmonės?
2008-09-17 13:12
palietė. 5
2008-09-17 12:02
mintis gili, bet „neskaniai“ kažkaip pateikta,..
2+
2008-09-15 22:33
geras , ..../ tik kam tas akis reik gręžt/