Jau kalnai baltu nuotakos rūbu
Padabino viršukalnes savo
Žvaigždės šoka pašėlusį šokį
Virš nurimusio nakčiai Afgano.
Niekur dar, kur bebūčiau keliavęs
Man neteko žvaigždžių tiek matyti
Nors ir tūkstančius metų sugaištum
Neįstengtumei jų suskaityti…
Čia gražu… Čia kalnai ir tarpekliai,
Plačios lygumos, sraunūs upeliai
Išvažiuojant net širdį suspaudžia
Grįžt čia noris… Ir vėlei į kelią…