Pirmas šerkšnas

Vėjas gainioja
Lapus aplytoj gatvėj,
Debesis švininius
Vaiko dangumi.
Kaip išbūti
Ilgoje vienatvėj,
Kaip išlikti
Joje savimi?

Nepranoks ilgas
Laukimas ilgesio,
Gali neištvert
Jame karšta širdis.
Nes jinai kasnakt,
Kas dieną ilgisi
Švelnių glamonių tavo.
Ar girdi?

Lietus nuplauna
Mano skausmo ašaras.
Gamta pravirko-
Mums su ja graudu...
Ar ištirpdys dar saulė
Skaudžias ašakas,
Ar ištirpdys dar
Graudulio ledus?

Pirma šalna
Pakando meilės žiedą,
Aptraukė širdį
Ilgesio šerkšnu.
Tik neviltis
Skambiu ledokšniu žiba
Ir spindi nerimas
Po ilgesio sparnu.

Nejau nublanks
Šį rudenį mūs spalvos,
Lapais užklos
Svajingus mūs takus,
Kur vaikštinėjome
Abu mes susiglaudę
Ir nesvajojom
Apie rudenius tokius?