būtų gera žiemai numirti
iki kito pavasario
apsiklostyti lapais
po galva pasidėjus akmenį
po kojom pasiklojus samanų
galėčiau minkščiau prisikelti
būtų gera šitaip gulėti
per visą sužvarbusią žiemą
būtų gera šitaip nejausti
nieko nei speigo nei darganos
būtų gera miegoti sau
apsiklosčius lapais po akmeniu
akmenėti iki pavasario
tik nelabai apsamanoti norėtųs
viliuosi kad žiemą niekas neauga
samanos širdies nepasieks
per žiemą jos nesužels prisikelsiu
kitą pavasarį be didelio vargo
ledams atitirpus nuo galvos ir nuo kojų
anei kailinių anei kryžiaus anei vinių
neprireiktų permiegoti per žiemą
taip lengvai taip lengvai kaip dulkelei
ir vėl prisikelt vieną rytą.
2005