Nutildytas amžiams

Šiąnakt geriu aš, užkniso viskas
Šiąnakt dedu aš ir vėl geriu
Degtinės taurė žibės man rankoj
Užmiršti viską šiąnakt geidžiu...

Nuplauti noriu pralietą kraują
Išdildyt veidus visų, visų
Kurie šnibždėjo, maldavo, šaukė
-Pasigailėki – aš jų verkiu.

Verkiu jų sielų, jaunų gyvybių
Bet mano siela tamsi, tamsi
Kasnakt meldžiu aš jų atleidimo
Ir prieš akis vėl veidai visi...

Vėl kraujas srūva per mano delnus.
Tai buvo priešas, ar tik auka?
Nesužinosiu dabar jau niekad
Jo lūpas stingdo mana kulka.