Obuoliai

Atnešiu saują obuolių
džiovintų vasarą
ir vėl pažersiu tau ant stalo,
mano tylos karaliau.

Alsuosime tyla,
pakvipusia alsa
prisidrinta pažįstamo artumo
ir obuolių
iš tavo sodo.

Atminsime,
pavasarį, kada kartu
dainavom odę nuodėmei
ir gaudėm rausvą žiedo lietų.

Tada tikėjom.
Kvapu.
Ir tebetikime dabar
Kvapu.
tik šįkart obuolių.

Džiovintų ir išsibarščiusių ant stalo
kaip mūsų dienos.

Jie nesikartoja.