Aš - kaip senas burinis laivas,
Vėjui pasmerktas, girgždantis tyliai.
Kantriai laukiu likimo išdaigų, -
Kas belieka, kai jūroje štilis...
Aš - kaip aukštas senovinis slenkstis.
Už manęs vis kliūva neregintys.
Apžodžiuotas, išblukęs, numintas,
Išbarstytų žarijų apdegintas.
Pavirtus žodžiui duona, ne vaistu,
Tyliai keiksnoju medinę dalią.
Aš pats sau keistas. Lyg gramofonas
Eilėm išgroju jausmų plokštelę


esukitur






