Ten, palaukėj,
prie eglės žalios,
augalotas beržas
ant balto kamieno priklupo:
-Kaip tavim aš žaviuos!..
Ir jos šaką skarotą
švelniai glaudė prie savo šakų.
O jinai,
visą beržą apglėbus
savo žalia ranka
jo geltonąją lają paglostė,
raseles vakarines nušluostė
švelniai taip,
nors spygliuota ranka.