Kėdainių rajono Liolių kaimas (juodraštis)

Šėtos apylinkės Liolių kaimas, kuriame esu gimusi, yra į šiaurę nuo Šėtos miestelio važiuojant Panevėžio link. Per kaimą driekiasi kelias į Kamėnus, vedantis toliau į Vaiškonius ir, padarius lanką, juo galima pasiekti Pagirius. Šiaurės vakaruose kaimas ribojasi su Stagelių ir Stagių kaimais, šiaurėje – su Liolių mišku, rytiniu jo pakraščiu teka Indijos (Indėjos) upelis, kuris po melioracijos virto grioviu, ir toliau ribojasi su Daratavos kaimu, o vakaruose – su Sangailų piliakalniu, už kurio yra ežeras. Kaimo rytinėje pusėje buvo Daratavos palivarkas, priklausęs Reutams, kurį vėliau paveldėjo Vatkevičiai. Liolių kaime prieškaryje gyveno vidutiniai valstiečiai, turėję maždaug po 8 ha žemės ir apie 2 ha miško. Kaime vyravo Grigų, Janušauskų ir Miliauskų pavardės.
Ant kalniuko, vakariniame kaimo pakraštyje, tėviškėno Juliaus Dirsės iniciatyva yra pastatytas koplytstulpis sunykusioms kaimo sodyboms ir jos gyventojams atminti. Kaime yra dar du mediniai kryžiai: vienas pakelėje, prie sodželkos (atnaujintas), o kitas viduryje lauko prie buvusios Blusių sodybos atminti Kazimierui Luckui (vyresniajam fotomenininko Vito Luckaus broliui iš Stagelių ar Sriubių kaimo), prie kurios jis buvo nušautas pokaryje, nes dirbo dešimtuku (jo tėvai buvo iš kažkur atsikėlę).
Prieškario laikotarpiu, maždaug apie 1920 m. Miliauskų vienkiemyje, netoli Liolių miško, yra buvusi pradinė mokykla. Netoli Sangailų piliakalnio žydai turėjo vėjinį malūną su karčiama, o miške irgi yra buvusi karčiama. Iš Liolių kaimo yra kilę du pasipriešinimo okupaciniam režimui dalyviai, partizanai broliai Antanas ir Petras Palinauskai. Po II pasaulinio karo buvo ištemti į Sibirą keletas gyventojų: Blusiai, Miliauskai, Jonas Palinauskas.
Liolių kaime šiuo metu yra likusios tik 9 gyvenamos sodybos, kitos stovi tuščios.
Iš Liolių kaimo yra kilę keletas Lietuvoje žinomų žmonių. Tai psichologė Bronislava Grigaitė, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, fotomenininkas Vaidotas Grigas, žemės ūkio mokslo darbuotojas Vincas Miliauskas, karo lakūnas  Kazimieras Mintautas, kunigas Juozas Blusys (Blutis). Taip pat Lioliuose yra gimusi Veronika Janušauskaitė–Aušvicienė, buvusi Šėtos vidurinės mokyklos mokytoja.
Mano tėvai susituokę visą gyvenimą praleido Liolių kaime: mama Petronėlė Liubartienė buvo tame kaime gimusi Pranciškos Janušauskaitės–Grigienės ir Mato Grigo šeimoje, o tėvas Povilas Liubartas buvo atėjęs užkuriomis iš Aleksandriškių kaimo netoli Pagirių, kuriame buvo gimęs Pranciškos Jaškūnaitės–Liubartienės ir Jono Liubarto šeimoje, kuri turėjo 30 ha žemės, nes senelis du kartus plaukė uždarbiauti į Ameriką, kad pardavęs ūkį prie Barklainių ir pridėjęs Amerikoje uždirbtų pinigų galėtų nupirkti didesnį žemės sklypą ir jį dirbti su nauja šeima (pirmoji žmona, su kuria turėjo 4 vaikus, buvo mirusi, o vaikai jau suaugę).
Mano mama buvo namų šeimininkė, nes turėjo nemažą šeimą (4 vaikus) ir seną motiną bei karšino motinos brolį, buvusį rekrutą Julių Janušauską, tėvas dirbo dezinfektoriumi Šėtos ligoninėje, o ją panaikinus, – Kėdainių sanepideminėje stotyje.
Šiame kaime gyveno beveik visa mano giminė iš mamos pusės. Dvi jos pusseserės – Petronėlė GrigaitėجŠidlauskienė ir Kotryna Grigaitė–Palinauskienė, kurios vyras buvo ištremtas į Sibirą ir ten mirė, bei pusbrolis Jonas Grigas (Bronislavos Grigaitės tėvas ir Vaidoto Grigo senelis). Taip pat šiame kaime gyveno mamos dėdė (senelės brolis) Vincas Janušauskas (Veronikos Aušvicienės tėvas), kuris pokaryje dirbo Piliakalnio kolūkio pirmininku.

P. S. Būtų puiku, kad kiekvienas Lietuvos kaimas turėtų nors tokį aprašymą.