Susitikimas

Buvo diena kaip ir visos kitos. Grįžęs po darbo ir pastatęs automobilį į garažą, sparčiu tempu parėjau namo. Šį kartą didelis namas pulsavo nejaukumu. Jis nesisklaidė. Pakilęs į antrą aukštą ir įėjęs i vieną kambarių sutikau Ją. Atrodo, nieko ypatingo, juk Ji turėjo raktus. Mes nebuvome susituokę, tačiau kartu buvom jau pusketvirtų metų.
Susitikimas nebuvo tikėtas, netgi šokiruojantis.
Įtampa. Netgi baimė.
Ji tik stovėjo ir nieko nesakė lyg laukdama kol pats prakalbinsiu. Nekalbinau. Bijojau. Anksčiau už galimybę pamatyti Ją dar kartą, atrodo, būčiau atidavęs bet ką, bet dabar, kai Ji šalia...
Aš virpu ir nežinau ką daryti...
Kitokiomis aplinkybėmis mūsų susitikimas būtų... net nežinau...
Tą akimirką temdė viena tamsi dėmė. Dėmė, kurios nepaminėti negalima. Buvo jau beveik dveji metai, kaip Ji mirusi...