Gėda

Ritmingas žodis iš lūpų į taktą
Pereina sieną šaltai ir skersai.
Ir nieko nereiškia dažnai,
Tik stiprina tylų triukšmo kontrastą.

Išsigaubus širdis atvira malonumams,
Pulsuoja agonija tyro rudens.
Ir tik neregio sieloj šis tonas nesens,
Prisidengdamas tuo, kad jis- dėsningumas.

Kvepianti gėda prasiskleidžia ryte.
Vėluodamas išlenda rūkas.
Pasirodo nelauktas, bet mielas kilbukas.
Užsisklendžia gėris giliai savyje.