Jazminų arbata

Nauja tyla, kvepianti saldžiu rugsėjo vėju.
Be paliovos neša į nežinią „norų pūkelius“.
Aš noriu susipažint su tuo, kas mus pasėjo,
Bet atrandu tiktai tuščius namus.

Klausiu tavęs: „ar viskas baigės? „.
Iš tylinčių akių aš suprantu,
Kodėl nekris rugpjūčio žvaigždės
Ant išsausėjusių žolės stiebų...

Vasaros įkvepiu paskutinį kart.
Jazminų arbata ir žalios mėtos.
Vienintelė svajonė ant kurios norėčiau pasikart-
Tik ta pažįstama tyla ir žalios mėtos...