Ne visada, bet dienomis,
kai ima spausti liūdesys,
lyg pilkas švino debesis,
tada užvalgyt noris šokolado,
skandinti liūdesį imi vyne
ir skambant muzikos garsams
per skruostą nuteka sūrus upelis,
ir kyla noras išsilieti popieriaus lape...
pabaigiant eiliuota tekstą vietininko linksniu jis savaime darosi neuzbaigtas, bet daugtaskis tam ir reikalingas,kad nurodytu minties testinuma kiekvieno skaitytojo galvoje. grazu ir lengva skaityti