Taip lauktas...

Taip lauktas-sugrįžai...
Tik kažkodėl ne džiaugsmą tau kalbėjo akys...
Per širdį tartum nuotrauka slinkai:
Iš lėto, palengva, lyg spalio naktys...

Lyg liūdesys rudens-netikras skausmas
Ir kraujo kvapas iš šventų namų...
Atleiski man, bet keistas jausmas-
Nei nekenčiu neliko, nei myliu...

Ir tavo žvilgsnis-man durklu į širdį,
Bežadžiu rudeniu kenčiau save...
Lyg garsas, kurio nieks negirdi;
Atleisk. Pamiršk. Aš kitokia...