Akimirka Trumpa

Nedžiugina manęs ir medžio šakos,
Kurias liečiau vaikystės rankute,
Nerasiu kelio iš šios žemės,
Po kuriomis guliu. Minutė -
Akimirka trumpa ir tie aklieji,
Tiesa, kurie manim tikėjo,
Pargriaus veidu į juodą purvą
Ir sumaišys su svajomis.

Ranka pakyla, rašo eilutes,
Iš skausmo plyšta ašara nakčia,
Nemielas kraujo skonis atvedė mane
Ties ta riba, kai vėl lieku viena.
Akimirka trumpa ir rodos prarandi
Savęs dalelę, bet vėlgi su viltim
Žvelgi atrasti naują kelią,
Ir vėl bus mano sielai gera.

Verkiu iš laimės, džiaugsmas manyje,
Noriu aš tik skristi, apkabint tave.
Tik nežinau aš, ar esu verta
Šilumą pajausti degančia ranka.
Tu neklausyk ką šnabžda tavo angelai,
Akimirka trumpa ir veide šypsena.
Tikiuos tu čia, tikiuos dar ne vėlu,
Mano sielos rauge, aš tavim tikiu!

Nes viskas, kas čia buvo - akimirka viena,
Mūsų neišskirs, ji per daug trumpa!