Mergaitė mylėjo berniuką
Bet tas asilas jos nemylėjo
Nesmagu jai buvo, konkrečiai
Depresavo ir klausė Foje
Ir rašė dienoraštį apie tai
Kaip mylėjo be atsako
Dar rašė apie Mamontovą
Ir slaptas seksualines fantazijas
Bet dienoraštį rado mama
Jį konfiskavo bei tyčiojosi
Iš jos kvailų ir idiotiškų
Grafomaniškų nesąmonių
Mergaitė iš gėdos kiaurai
Lubas norėjo nugarmėti
Apsiverkė ir pabėgo iš namų
Visa raudona nuo ašarų
(Bulka kliukt atsigeria arbatos)
Taigi, kas ten buvo toliau...
Aha, žodžiu, bėgo ji bėgo
Į tolimą horizontą nutarusi
Susirasti laimę ir meilę
Bet, trumpai tariant, jai nepavyko
Ji užaugo sena stora senmergė
Valgydavo jinai traškučius
Ir žiūrėjo televizijos laidas
Kartą vonioje ji paslydo
Ir nusilaužė savo storą sprandą
O kadangi bėgantis vanduo
Pripildė visą butą
Grindys įgriuvo ir užtvindė
Kaimynų butą apačioje
Žodžiu, tikra nelaimė tas jos
Gyvenimas buvo.
Štai tokia tad pamokanti istorija...