Aitvarų neštam.

Tave man nešė aitvarai,
Versmėse muzikos paskendę
Nutilom saulės du vaikai
Žemynos pievoj skambant kanklėms.

Dar vakarui rausvam nebaigus svirpti,
Dievybės Mildos paliesti pajutom
Kaip pirštai pinas, spurda širdys,
Sruvena dainos mūsų lūpom.

Mus giedros naktys dvi globojo,
O trečią dieną lietui lyjant,
Verksmingai kanklėms vėl užgrojus,
Paliko tik prisiminimas...