Tada, kai mėnuo

Kai balkšvas mėnuo
Vėl nurieda dangumi
Ir žvaigždės tyliai
Sukrenta į pievą,
Tu viena ant kranto,
Ne su manimi,
Apsikabinus balto rūko ievą.

Mėnulis šypsosi,
O tu giliam sapne
Šventus kuždi žodžius,
Lyg paslaptį gėlių
Ir neramiu žvilgsniu
Tu ieškai dar manęs
Ir nori pasakyt,, Tave myliu!.. ’’

Be reikalo širdis
Bijo meilės kančių,
Svajonių rūkas
Gula į versmyną...
Aš atsakysiu, miela,
Tuo pačiu
Ir skęsime mes meilės vandenyne!..