Pūvėsiai

Lietaus lašais vėl
rauda
depresuojantis dangus.

Ir nebežinai žmogau, kieno
čia
toks kvapas:
artėjančio rudens ar supelijusios namo sienos.

Pūvėsių krūvos
(vadinamos vasara ir
taip
meiliai apkabintos gaiviu butaforijos sparnu)
tikrasis kvapas jau
lenda į
paviršių.

Drąsu?

Gal, tik ruduo visas pastangas supūdo.

„Ryk mėšlą – taip gimsta šedevrai“.
Turbūt. Tik
ne
visais metų laikais.