Ištark mane lyg kvapą liepų-
Su ašarom švelniai pražydau,
Virš žvilgsnių, sielų, virš minties palėpių,
Tik eidama į mirtį naikinu-ne gydau.
Ištark mane lyg rožės žiedą-
Raudonais žiedlapiais bandau pažirti
Prieš veidą bjaurų, gražų, mielą...
Aš atėjau ne kurt-naikinti...
Ištark mane. Kaip niekas dar nesakė;
Vardu, kurio aš neturiu-
Lyg savo maldą, šildančią lyg žvakė-
Per tavo meilę aš kuriu...


Mija Stenman









