Saulė labai kaitino šalimais einančius kūnus. Vėjas negaivino, o jaudino. Įvykę nesusipratimai labai greitai pasimiršdavo ir nejučiomis išsitrynė iš atminties. Kelios minutės vienoje vietoje sukeldavo didelį nuovargį ir jogurto skonį skrandyje. Netikėtas svaigulys ir štai besilaukiančioji lyg sulėtintame kadre susmunka. Niekas lyg ir nemato, balsai netyla. Kažkas ima klykti tolimiausiame ir nuošaliausiame gatvės kampe – paklydęs vaikas neranda mamos. Tvanku. Kvėpuoti darosi neįmanoma. Kas kuo gali vėdinasi. Susijaudinę ir įkaitę žmonės stengiasi išvengti trinties, nesiliesti, nekvėpuoti netoliese stovinčiojo prakaitu. Keli vyrai nusirengia marškinėlius, kiti tik atsisega marškinius. Moterys nusiauna batus, pusė jų basos trypčioja ir tampo per daug aptemtas palaidinukes, kad krūtys šiek tiek atvėstų, o per plokščius pilvus maloniai perbėgtu šalto oro stovelė. Darželinukai laistosi iš nežinia kur gautu vandeniu. Senyvo amžiaus moteriškės išėjusios į savo kuklius, bet prašmatnius balkonėlius stebi viską įsidėmėdamos, juk vakare bus mišios, reikia naujienų. Gatvė siaura ir ilga. Gyvybės geidžia išeiti, kaip ir prisiglausti ar pagauti vienas kito žvilgsnį. Rausvi žandai. Laikui bėgant visa ši sumaištis virsta orgija. Didžiulė troškimų ir galimybių gatvė. Nejučia kažkas pradeda čiupinėtis. Lyg virusas apsėda visus susirinkusiuosius – čiupinėjimo malonumas. Sueitis pasidarė viena ir didelė, neaprėpiama šventė. Geidulingi judesiai neleidžia kvėpuoti, sąmojingai glaudžiasi du skirtingos rasės ir lyties atstovai. Pusvalandis praleistas stovint greta visus suartino ir supažindino, pavertė lygiaverčiais partneriais ir vienas kito žmogumi. Begalinis troškimas kažko neįprasta nugalėjo. Nenumatyta baigtis grėsmingai artėjo. Nieko neįtardami kūnai toliau geidė būti kandžiojami, užvaldomi, jodomi, pilni ir pavergti, priklausomi nuo kito kūno, nuo kito jausmų ir prisilietimų. Pašiurpusi oda ir jau vėsus vėjas glamonėjo besičiupinėjančiuosius. Kūnai šiurpo, nemelavo, drėko, speneliai standėjo, pirštai virpėjo, oda švelnėjo ir raudo, kaito, alsavo. Jaudulys apsaldino orą ir apsunkino orą neleisdamas jam pabėgti su vėjo gūsiu. Karštligiškas kvėpavimas, alsavimas tapo gyvenimo prasme. Pilnus minčių plaukus draikė bandelėmis su cinamonu ar šokoladu kvepiantis vėjelis. Pasaulio sukimasis pagreitėjo, lyg prisitaikydamas prie širdies dūžiu. Visos jos plakė vienu ritmu ir vienodai leido jausti tuos pačius dalykus. Absoliuti visuma...
Nesuskaičiuojamam laikui praėjus viskas keitėsi ir evoliucionavo. Užsimerkę žmonės šoko vieną ir tobulą šokį. Pasiruošę viskam tiesiog atsidavė svajonėms ir beprotiškam svaiguliui. Lyg iš gilaus miego pažadino vėsus ir vis stiprėjantis lietus. Lašeliai laižė apnuogintus ir geidulingus kūnus. Netrukus viskas pasikeitė. Lyg šiol ore sklandanti seksualinė įtampa tiesiog nuskriejo pagauta vėjo. Lėtai, neskubėdami vis dar besičiupinėdami žmonės virtę netiesioginiais maniakais ir burtininkais gaubėsi savo apiplėšytais ir drėgnais nuo prakaito drabužiais. Dangus išdykavo. Staiga pasidarė visai aišku...
Įvairių dydžių ir spalvų skėčiai atrodė lyg grybų galvutės. Paskubomis visi skirstėsi. Tik kažkur dingę ir vėl tik ką atsiradę vaikai krykštavo ir šokinėjo balose nuoširdžiai laimingi. Asmenybės tolo viena nuo kitos. Skirstėsi kas sau. Tik keisti ir nesuprantami ryšiai visus juos siejo. Spindinčios akys ir plačios šypsenos lydėjo kiekvieną sutiktąjį. Dabar jau pažįstami, bet drovūs kūnai geidė vienas kito vis mažiau ir mažiau. Stebuklas dingo, bet vakare vis tiek saulė leidosi nepaprastai gražiai. Kažkas mylėjosi nuo pat ryto susipažinę toje gatvėje.


mur_meu






