Skirtingai gimę

Šaukštukai sidabro jaunamartiniai
Po gabalėlį širdies raumenio riekias
Oksiduojas. Burtų mažai, jausmų nėra
Skauda, gyslose prisėt pamiršau trauklapių.
Dar gaila- visų žmonių klyksmo-
Dėl pirmojo sniego
Kai rytais raudonos upės jau tik rudu purvu
Benamius vysis.

Bus gražūs dabar vakarai sausio,
Kaip dangų myliu, o už ką nežinau.
Ežerai glausis prie žuvų žiaunų,
Žvynuotos ir tokios drovios
Jų širdis ne keturių kamerų.

Sako, tavo seneliai laipiojo medžiais,
Tada dar vilkai nebijojo dvikojų
Iš žvaigždžių avis ir avinus lipdė,
Po to ėriukus, mažutėm širdelėm.
Dar liko ant aukšto vardynai
Pernykščiai užgimusių.

O ten danguje,
Kiek kraujo apytakos ratų?