Lietau, paverk šį kartą už mane

Lietau,
prašau, paverk šį kartą už mane,
į žemę mano nuoskaudą išlieki.
Ištirpęs pilkas skausmas danguje,
tau, lietui, savo ašaras palieku.

Tu toks gausus, tavęs šįkart tiek daug,
dangus, tavim prakiuręs, tarsi rėtis,
tu bent akimirkai sustok, palauk,
leisk žemei nors truputį atsikvėpti.

Švarus ir tyras, kol dar danguje,
susitepi vos žemę tu palietęs,
upeliais bėgi purvinais gatve,
ir sustabdyt tavęs negali niekas.

Nejau tiek daug tau ašarų daviau,
kad vis dar niekaip negali sustoti?
Lietau, aš nuo tavęs jau pavargau,
sustok, man nusibodo ašaroti.