Tas spaudimas iš krašto jau darosi savas,
Kai judu tik į kairę ir kartais pirmyn.
Viską noriu aš pats padaryti,
Niekieno pagalbos iš šalies neprašau,
Nors, atrodo, standartai kiti nustatyti.
Mane stabdo ir antras, bet dar tikslą matau,
Nors pakliuvęs į tinklą, bet gal čia dar saugiau...
Vis dar bėgu ir noriu, nuoširdžiai dar tikiu,
Savanaudiškas judesys dar vienas perniek,
Ir matau, kad suspaustas savo žygį baigiu.
Pakilt nebedrįstu, pernelyg daug kritau,
Negalėsiu pažvelgt į savo laimės akis.
Nes kai grįšiu, kai bandysiu dar kart,
Būsiu priverstas stumti baimę šalin,
Nors... Nereikia... Gal kitą kart..