skrendu

Skrido jis šventu žvilgsniu aplietas
Sekė mum savas
Graudžias melodijos versmes.
Ir krito naktį šventą du maži laikai į
Langą mano, tarsi
Vandenys užplaudami beribį tolį tamsumų.
Ak, Dieve mano, tu sakyk tik
Ar dar laukti daug keitimosi laikų.
Mana širdis taip skuba bėgti ak ten
Už baltumų nematomų laisvų,
Kiap siela skrendančio libano…