Kiek apdilęs mėnulis melancholiška grimasa nei tai aristokratiška išvaizda patraukė vienos mergaitės akį. Kita mergaitės akis stebėjo muzikinį cirką televizoriaus ekrane. Jiedvi nesutarė, ką pasirinkti: anemišką delčią ar baltais dantimis žybsintį, į ritmą nepataikantį šaunuolį.
Mergaitė ėmė ir pasirinko. Juk dantys švytėjo skaisčiau už mėnesieną.
Reklamos auka, mat.