iš lėto

čia kartais norisi užklysti naktį
sulėtintu žingsniu tipenti tyliai
ir šalia rudenio prisėsti lyjant
nors skėtis jau kiaurai negyvas
nors tavo mintys vis į tolį
pro pievų antklodes siūlėtas
nusės į sutemas kai lėtas
manasis žvilgsnis joms parodys
kur krenta nakčiai žvaigždės migti

ar dar girdėti kaip iš upių
nuslysta unguriai gleivėti
kuo vakar mirdamas nubusi
kuo apsiklosi savo mylią
ir eidamas čia pailsėti
kai sutemos tirštėti ima
tu apkabink mane nebylų
ir pabučiuoki vėl iš lėto..